Skaitmeninei televizijai – lietuviški priedėliai

Skaitmeninei televizijai priimti būtinus priedėlius rengiasi gaminti ir Lietuvos įmonės. Prognozuojama, kad įdiegusiems priedėlių gamybą maždaug po poros metų atsivertų ir kitų ES šalių rinkos. “Planuojame sudaryti su partneriais aljansą ir konstruoti bei gaminti universalų priedėlį, kuris tiktų abiem Lietuvoje diegiamų skaitmeninių televizijų standartams. Pirmąjį veikiantį pavyzdį planuojame turėti šių metų pabaigoje”, – teigia Arūnas Vizgaitis, UAB “Selteka” direktorius.
VŽ jau rašė (2005 05 24), kad jau šiemet startuos dvi konkuruojančios skaitmeninės televizijos rūšys: liepos 1 d. Vilniuje Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) turi pradėti skaitmeninės televizijos (DVB-T) programų siuntimą, o TEO LT skelbia šių metų pabaigoje iškart visoje Lietuvoje paleisiąs skaitmeninę IP televiziją (IPTV).
Priedėliai, reikalingi žiūrėti vieną ar kitą skaitmeninę televiziją, kainuoja apie 200-550 Lt. Tačiau priedėlis, skirtas žiūrėti DVB-T, netiks IPTV, ir atvirkščiai, o tinkantis matyti abi šiuo metu kainuoja apie 600 Lt.

Pavėlavo
Kauno UAB “Selteka”, viena iš didžiausių TV selektorių gamintojų Europos Bendrijoje, prieš porą metų yra laimėjusi Ūkio ministerijos skelbtą skaitmeninei televizijai skirtų priedėlių konstravimo konkursą ir gavo dotaciją projektui įgyvendinti.
“Pirmasis priedėlio variantas jau sukonstruotas, turime veikiantį pavyzdį ir galvojame apie gamybą. Tačiau negalėjome numatyti, kad bus pasirinkti kitokie skaitmeninės televizijos standartai ir Lietuvai jis nebetiks”, – sako p. Vizgaitis.
Kadangi priedėlis jau sukurtas, jį planuojama gaminti kitoms Europos šalims, kurios, ne taip, kaip Lietuva, pačių pažangiausių standartų dar nediegia.

Gali ir smulkieji
UAB “Šiaulių tauro televizoriai” (ŠTT) turi planų priedėlius tiek montuoti į televizorius, tiek gaminti atskirai.
“Turime projektą, kuris numato, kad priedėlis bus pačiame televizoriuje.
Tai patogiau, kadangi nereikės dviejų valdymo pultelių, o vartotojas galės priimti ir analoginę, ir skaitmeninę antžeminę, ir skaitmeninę kabelinę televiziją”, – sako Rimantas Žukauskas, ŠTT generalinis direktorius.
Anot jo, galvojama ir apie atskirų priedėlių gamybą, kurie tiktų priimti LRTC diegiamos skaitmeninės televizijos standartą.
“Tokius priedėlius įmanoma gaminti. Tiesa, tai nėra labai paprasta, todėl bendradarbiaujame su skandinavais”, – neslepia įmonės vadovas.
Pono Žukausko nuomone, priedėlių gamybos gali imtis ir nelabai didelė bendrovė, nes gamyba nereikalauja milžiniškų investicijų, kurios nedidelei įmonei būtų nepakeliamos.

Per brangu
Rimantas Mekas, UAB “Panevėžio fonas” vadovas, pripažįsta, kad buvo domėtasi galimybe užsiimti priedėlių gamyba, tačiau atsižvelgta į tai, jog projektas pareikalautų investicijų, o dėl konkurencijos su pigia kiniška produkcija jos vargu ar atsipirktų.
“Šiuo metu turime kitų planų su amerikiečiais ir norvegais. O kadangi tai yra produktas, reikalaujantis pradinio įdirbio, inžinerinio darbo, tai nebūtų taip paprasta: investicijos būtų didelės, o pelnas – abejotinas. Juolab kad yra aišku, jog ateityje tokių priedėlių kainos kris”, – mano p. Mekas.

Pradžiai importuos
“Pradiniame etape priedėlius importuosime, po to bandysime ieškoti, kas juos gamintų Lietuvoje. Bet kol kas galutinio atsakymo neturime ir esame atviri pasiūlymams. Sudėtinga būtų šiandien prognozuoti ir priedėlių poreikį, tačiau skaičiai dėliojami verslo plane”, – užsimena Giedrius Gipas, UAB “Mikrovisata” technikos direktorius.
Anot jo, jei priedėlių gamybą įdiegtų šalies įmonė, produkcijai atsirastų vietos ne tik Lietuvos rinkoje. Naujausius skaitmeninės televizijos standartus, be Lietuvos ir Prancūzijos, ketina diegti ir Skandinavijos, o vėliau, matyt, ir kitos ES šalys.